Nedarbas kaip iš(si)laisvinimas: darbo reikšmės mažėjimas, klasė ir socialinė atskirtis
Dr. Jurga Bučaitė-Vilkė
Vytauto Didžiojo universitetas, Sociologijos katedros lektorė,
El.paštas: j.bucaite@smf.vdu.lt

 

Pranešime diskutuojama viena iš kelių pagrindinių socialinės atskirties reiškinio aspektų, susijusių su aktyviu dalyvavimu ekonominėse ar socialiai vertingose veiklose. Diskutuojama, ar socialinės atskirties fenomenas atskleidžia materialinių išteklių trūkumą, ar labiau susijęs su simboliniais išstūmimo iš kultūrinių, socialinių, pilietinių institucijų mechanizmais. Kitaip tariant, buvimas visuomenės nariu, t.y. buvimas socialiai įtrauktu, reiškia darbo, pirmiausia apmokamo ir parduodamo darbo rinkoje, turėjimą. Kalbėdamas apie pasikeitusią darbo reikšmę ir socialinę atskirtį modernioje visuomenėje Young (2007) išskiria neturinčius darbo (bedarbius) ir dirbančius žemesnės socialinės klasės atstovus, kuriuos vadina „persidirbusiaisiais” dėl išskirtinai ilgų darbo valandų ir riboto laisvalaikio. Abi minėtos socialinės grupės patenka į socialinės atskirties rizikos grupes dėl ribotų galimybių dalyvauti kasdieniame ir viešajame gyvenime bei palaikyti aktyvią socialinę komunikaciją. Young pažymi vieną iš svarbesnių moderniosios visuomenės paradoksų: nepaisant gamybos sektoriaus apimčių mažėjimo Vakarų pasaulyje, pramonės restruktūrizacijos, darbo vietų skaičiaus minimizavimo ir dėl to atsiradusio ilgalaikių darbo vietų nesaugumo, darbo turėjimas vis dar yra vertinamas kaip viena iš didžiausių moderniosios visuomenės vertybių (Young, 2007[1]). Tampa akivaizdu, kad šiuolaikinėje visuomenėje niekada nebebus pakankamai stabilių, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kiekvienam visuomenės nariui. Nuolat kartojama, kad ne visuomenei reikia tavo darbo, o atvirkščiai, asmens tapatybė priklauso nuo turimo darbo (Andre Gorz, 1999)[2]. Šiuolaikinė darbo vieta nebepajėgi atlikti visų funkcijų, tokių kaip socialinių ryšių palaikymas, socialinė sanglauda, integracija, socializacija, asmens tapatybės kūrimas ir pan. Dėl šių priežasčių nepakankamos bedarbių ar žemiausios socialinės klasės dirbančiųjų pajamos ir nesaugumas sukuria marginalizacijos ir stigmatizacijos jausmą, kurie neigiamai veikia tapatybės kūrimą.

Pranešime remiamasi preliminarais mokslinių tyrimų projekto „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“[3] kokybinių pusiau-struktūruotų interviu su jaunais, iki 40 metų bedarbiais vyrais rezultatais. Pranešimo idėja glaudžiai siejasi su pagrindiniu projekto tikslu siekiant identifikuoti skirtingas socialinės atskirties dimensijas naudojantis subjektyvia perspektyva bei ištirti tam tikrų rizikos grupių atskirties įtaką jų tapatybei ir ekonominiam, politiniam bei socialiniam dalyvavimui. Pranešime diskutuojama darbo / nedarbo reikšmė vyriškojo tapatumo konstravime, aptariami šiuolaikinės darbo vietos nesaugumo ir nestabilumo klausimai remiantis subjektyviomis bedarbių vyrų kasdienio gyvenimo patirtimis.

 


 

[1] Joung, J. 2007. The Vertigo of Late Modernity. Sage publications.

[2] Gorz, A. (1999) Reclaiming Work: Beyond the Wage-Based Society. Cambridge: Polity Press.

[3] VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonės  „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ projektas „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“, kurį įgyvendina Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra.

Reklama