Kriminalinės justicijos recepcijos problemos
Aleksandras Dobryninas
Vilniaus universiteto  Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius
El. paštas: aleksandras.dobryninas@fsf.vu.lt

Kriminalinės justicijos ir jos institucijų recepcija yra gana prieštaringa tema. Viena vertus, kriminalinė justicija yra profesinių – akademikų ir praktikų – interesų sfera. Kita vertus, šiuolaikinėje visuomenėje kriminalinės justicijos principai ir sprendimai labai dažnai tampa viešųjų interesų, diskusijų ir vertinimų objektais. Moralinės panikos ir nusikalimų amplifikacijos atvejai parodo, kokiu mastu medijų, politikų ir paprastų visuomenės narių amalgama gali daryti įtaką kriminalinės justicijos institucijoms. Tai kelia klausimą apie tai, kas ir kaip inicijuoja ir kontroliuoja kalbėjimą kriminalinės justicijos temomis visuomenėje. Arba, kitais žodžiais – kaip organizuojasi ir funkcionuoja diskursai apie nusikaltimus ir kitas kriminalinės justicijos temas. Mokslinių tyrimų projekto “Kriminalinės justicijos recepcija visuomenėje“ (VP1 -3.1- ŠMM- 07 -K- 01-049, administruoja Lietuvos mokslo taryba) rėmuose mokslininkų grupė iš Vilniaus universiteto, taikydama fenomenologinės sociologijos principus, analizuoja tris skirtingus kriminalinės justicijos diskursų tipus: profesinį, politinį ir viešąjį, o taip pat jų poveikį kriminalinės justicijos sistemos recepcijai ir vertinimui. Gauti kokybinių ir kiekybinių tyrimų rezultatai parodo, kad skirtingų socialinių episteminių grupių atstovai linkę skirtingai suprasti kriminalinę justiciją bei jos principus. Savo ruožtu, tai leidžia naujai pažvelgti į esamos tarpdiskursinės komunikacijos tinkamumo ir efektyvumo klausimus.

Reklama