Dėmesys kompetencijų vadybai – galimybė stiprinti darbuotojų lojalumą
Vladimiras Gražulis
Elžbieta Markuckienė
Mykolo Romerio universitetas

Darbuotojų kompetencijų problematika pradėta domėtis dar 1970-ųjų viduryje, D. McClellandui paskelbus straipsnį „Tikrinama kompetencija – ne žinios“ („Testing for Competence Rather than Intelligence”), siūlydamas sąvoką „kompetencija“ naudoti vietoje sąvokos „įgūdis“, dėl to, kad ji yra platesnė ir apima tiek asmens elgesio tiek ir techninius gebėjimus. Paskutiniais dešimtmečiais daugelyje išsivysčiusių šalių (Kanados, D. Britanijos, Olandijos ir kt.) mokslo atstovai ir praktikai rimtai domisi darbuotojų kompetencijų plėtra. Šių šalių kompetencijų sąvokų analizė leidžia teigti, kad kompetencijos apibrėžtyje turėtų būti vertintinos tokios dimensijos, kaip pageidautinų žinių rinkinys, įgūdžiai, motyvai dirbti, požiūriai ir asmeninės charakteristikos, kurios, sudarydamos darnią visumą, leidžia asmeniui, jomis naudojantis, pasiekti užsibrėžtų profesinių (organizacijos) tikslų. Šiuos klausimus periodiškai analizuoja ir Lietuvos specialistai.

Akivaizdu, kad siekiant nuolatinio veiklos tobulinimo, svarbu turėti stiprų intelektinį kapitalą – darbuotojus, kurie būtų kompetentingi, gebėtų inicijuoti reikiamus pokyčius, valdyti rizikas ir būtų lojalūs organizacijai. Kad Lietuvos darbuotojai yra vieni nelojaliausių Europoje, parodo bendrovės TNS LT 2012 m. atliktas – Lietuvos darbuotojų lojalumo indeksas yra 47 balai ir atsilieka nuo Europos vidurkio, siekiančio 58 balus, ir nuo bendro Baltijos valstybių indekso, kuris yra 62. Problemos analizė leidžia identifikuoti dažniausiai pasitaikančias, šią probleminę situaciją sąlygojančias vadovų klaidas: pavaldinių socializacijos stoka, jų poreikio plėtoti kompetenciją ignoravimas, nepakankamas dedamų pastangų vertinimas, netinkamas valdymo stilius, nepakankamas darbuotojų informavimas apie organizacijos ateities perspektyvas ir kita. Iki šiol tik nedidelė dalis vadovų investuoja į darbuotojų tobulinimą, siekia pažadinti jų poreikį matyti savo perspektyvą organizacijoje.

2009 – 2013 m. autorių buvo atliekami tyrimai, kurių tikslas – įvertinti darbuotojų kompetencijų plėtros tendencijas Lietuvos organizacijose. Apklausta beveik 900 respondentų iš viešojo ir privataus sektoriaus, akademinės bendruomenės. Tyrimas atskleidė, kad darbuotojams svarbiausia yra nuolatinis jų tobulėjimas ir saviraiška, darbo motyvacija. Labiausiai įsipareigoti organizacijai darbuotojus skatina didesnis kūrybiškumas darbe, galimybė dalyvauti sprendimų priėmime, galimybė kelti kompetenciją ir kt., o daugiausiai tobulintini elementai siekiant gerinti žmogiškųjų išteklių valdymą Lietuvos organizacijose – efektyvios komunikacijos užtikrinimas, didesnis dėmesys darnių tarpusavio santykių ugdymui, didesnės galimybės plėsti kompetenciją.

Pasinaudojant užsienio šalių gerąja patirtimi ir atsižvelgiant į nustatytas Lietuvos organizacijų žmogiškųjų išteklių valdymo spragas, siūloma skatinti darbuotojų kompetencijų plėtrą organizacijų praktikoje, rengti ir nuosekliai taikyti kompetencijų modelius.

Reklama