Lietuvos politinės ekonomijos institucinės kaitos diskursas: pirminiai tyrimo rezultatai
Marius Kalanta
Vytauto Didžiojo universitetas, Sociologijos katedra, doktorantas
El. paštas: m.kalanta@smf.vdu.lt

Pagrindinis pranešimo naratyvas diskutuoja su teiginiu, kad efektyviai veikiančios politinės ekonomijos yra ne sukuriamos, bet atrandamos, ir ieško atsakymo į klausimą, ar gali sociologinis pažinimas prisidėti prie efektyvios politinės ekonomijos kūrimo? Lietuvos politinės ekonomijos instituciniuose tyrimuose vyrauja istorinė ir lyginamoji sociologinė analizė, kuri paaiškina veiksnius, suformavusius dabartinę Lietuvos politinės ekonomijos būklę, tačiau stokoja metodologinių priemonių, galimų jos kaitos scenarijų tyrimui. Šiame kontekste diskursyvaus institucionalizmo dėmesys politinės ekonomijos veikėjų diskurse artikuliuojamai institucinei kaitai leidžia produktyviai išplėsti institucinės analizės ribas.
Tyrime, kurio pirminiai rezultatai pateikiami, politinė ekonomija yra konceptualizuojama, remiantis kapitalizmo įvairovės prieiga: (1) politinės ekonomijos būklė yra ekonominių veikėjų tarpusavio santykių pagrindinėse politinės ekonomijos sferose rezultatas; (2) šių santykių pobūdis yra lemiamas politinės ekonomijos institucinės struktūros. Tyrime pagrindžiama, kad diskursas – kognityvinės ir normatyvinės idėjos, kuriomis vadovaujasi veikėjai, vertindami esamą būklę ir projektuodami politinės ekonomijos efektyvumą didinančius institucinius sprendimus – yra reikšmingas institucinės kaitos veiksnys.
Empiriniam tyrimui buvo atrinktos politinės ekonomijos lauke veikiančios organizacijos ir individualūs veikėjai, kurių institucinė pozicija joms/jiems suteikia formuojantį vaidmenį institucinėje kaitoje: politinės partijos, LR Seimo komitetai, vykdomosios valdžios įstaigos, viešosios politikos institutai, verslo įmonių asociacijos, profesinės sąjungos, jaunimo organizacijos, ekonomistai, verslo konsultavimo įmonės. Tyrimo duomenis sudaro interviu su organizacijų nariais ir individualiais veikėjais bei oficialūs organizacijų dokumentai. Pirminiai tyrimo rezultatai rodo, kad politinės ekonomijos veikėjų diskurse: (1) institucinės kaitos idėjos vyrauja prieš institucinio stabilumo idėjas; (2) sutariama dėl esamo valstybės vaidmens ekonominių santykių reguliavime mažinimo ir ekonominių veikėjų savarankiškumo palaikant tarpusavio santykius didinimo; (3) nepasitikima liberalios rinkos kaip pagrindinio ekonominių santykių koordinavimo mechanizmo efektyvumu; (4) palankiausiai vertinamos Skandinavijos šalių politinių ekonomijų institucijos.

Reklama