Tėvų pagalba suaugusiems vaikams:  kokybinio tyrimo įžvalgos
prof. dr. Vida Kanopienė
Mykolo Romerio universitetas, Sociologijos  katedros vedėja
El. paštas: vidaka@mruni.eu

Šeimos pokyčiai (įvardijami kaip jos transformacija) neabejotinai yra viena pagrindinių nacionalinio sociologų bei demografų diskurso temų, kuri plėtojama,  remiantis įvairiomis teorinėmis – metodologinėmis  prieigomis ir naudojant skirtingus empirinių tyrimų metodus. Demografinėje literatūroje šeimos pokyčiai yra analizuojami, juos siejant su gimstamumo mažėjimu, o  teoriniuose aiškinimuose čia neabejotinai reikšmingą vietą užima antrojo demografinio perėjimo teorija (Dirk J. van de Kaa), akcentuojanti socialinių normų ir vertybių sistemos kaitą (perėjimą nuo altruizmo, t.y. pasiaukojimo vaikų gerovei,  prie individualizmo ir saviraiškos siekių) kaip svarbų šeimos transformacijos faktorių.
Tačiau, kalbėdami apie gilėjančią individualizaciją ir normų bei elgsenos virsmą (kaip veiksnius, vis labiau lemiančius šeimos transformaciją mūsų šalyje), šalies autoriai (V.Stankūnienė, A.Maslauskaitė ir kt.) pagrindinį dėmesį skiria vedybinių  ir prokreacinių  normų bei elgsenos kaitai, tuo tarpu minėtasis   tėvų – vaikų ryšių aspektas yra mažai tyrinėtas.
Pranešime aptariami tėvų pagalbos suaugusiems vaikams ypatumai.  Remiamasi kokybinio tyrimo, kurio metu 2012 m. birželio-rugpjūčio mėn. šešiuose Lietuvos regionuose buvo atlikta 60 giluminių interviu i su asmenimis, priklausantiems keturioms gimimo kohortoms, duomenimis. Šis tyrimas yra projekto “Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva” (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-106) sudėtinė dalis (http://famo-socnet.mruni.eu/).
Pirmoje pranešimo dalyje pristatoma tyrimo metodologija, antroje analizuojami gauti duomenys, išskiriant dvi informantų grupes: vyresniuosius (gimusius 1950-65 m.), kurie gavo pagalbą iš tėvų praeityje ir šiuo metu padeda savo suaugusiems vaikams,  ir jaunesniuosius, kurie yra pagalbos iš tėvų gavėjai. Interviu atskleidė, kad  teikiama pagalba  suaugusiems vaikams tebėra labai reikšminga, kitaip tariant, šeimose išlieka tos vertybinės nuostatos (altruizmas vaikų atžvilgiu), kurios siejamos su pirmuoju demografiniu perėjimu.

Reklama