LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS Į VALSTYBINGUMO SIMBOLIUS 
Eugenija Krukauskienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Sociologijos institutas
El. paštas: ekrukaus@takas.lt

Simbolinės funkcijos, priskiriamos vienam ar kitam kultūros objektui, interpretavimo laukas nėra griežtai apibrėžtas. Konkretiems simboliams gali būti suteikiamos įvairios prasmės. Vienas tokių simbolių – Lietuvos valdovų rūmai. Analizuojant žiniasklaidoje, viešojoje ir politinėje erdvėje, vykusio diskurso pobūdį apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimą, galima aptikti svarius neigiamų ir teigiamų jų vertinimų argumentus. Siekiant nustatyti, ką šie atkuriami rūmai simbolizuoja, 2012 m. buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos, 2013 – jos sostinės gyventojų apklausa. Keturiems penktadaliams Lietuvos ir sostinės gyventojų tai valstybingumo, laisvos Lietuvos, galinčios rūpintis savo istoriniu paveldu, arba galingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ,,nuo jūros iki jūros” simbolis. Vienas penktadalis nurodo, kad simbolizuoja korupciją ir asmeninę naudą arba nieko nesimbolizuoja. Žinant galios atstovų neigiamų pasisakymų intensyvumą žiniasklaidoje, tokia negausi nusiteikusių priešiškai atkuriamų rūmų atžvilgiu  gyventojų dalis sociologinėse apklausose, leidžia šį atvejį nagrinėti, kaip  neįvykusio poveikio gyventojų mąstymui pavyzdį. Įvairių šalių tyrėjai yra atlikę tyrimų, ką ir kaip absorbuoja medijų arba žiniasklaidos, vartotojai. Michel de Certeau daro prielaidą, kad kai kuriais atvejais stebima stipri žmonių pasipriešinimo medijų manipuliacijoms galia. Šis pasipriešinimas gali reikštis konservatyvumo formomis ar kitais visuomenės silpnesniųjų elgesio būdais, pakertančiais kėslus stipresniųjų, kurie siunčią atitinkamą žinią masiniams vartotojams, siekdami manipuliuoti jais. Apibūdindamas tokius vartotojus, Certeau  siūlo metaforą – ,,vartotojai-sfinksai“ (consumer-sphinx), kurie lieka mįsle įtrauktiems į komunikacijų procesus. Požiūris į Lietuvos  valstybingumą apskritai priklauso nuo tiriamųjų vertybių sistemos, teikiamų prioritetų. Teikiantys prioritetą Lietuvos valstybingumui, laisvei, švenčia valstybines šventes, ramiau sutinka nepriteklius, ištikus ekonominei krizei.

Reklama