Apskaičiuota rizika kaip valdysenos sudėtinis elementas: Lietuvos energetinio saugumo konstravimas
prof. Vylius Leonavičius
Vytauto Didžiojo universitetas, Sociologijos katedra
El. paštas: v.leonavicius@smf.vdu.lt

Rizikos valdysenos prieiga teigia, kad rizika gali tapti specifinio valdymo ir net manipuliacijos individais stiliaus pavidalu, būdingu neoliberalioms visuomenėms, kuriose riziką yra plačiai apskaičiuojama bei modeliuojama statistiškai, t.y., rizika suprantama kaip specifinis būdas formuoti ir kontroliuoti gyventojus ir valdyti visuomenę (Dean 2010). Anot M. Foucault (1991), kuris laikomas vienu iš valdysenos teorijos kūrėjų, valdysenos pavyzdžių galima rasti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Pvz., epidemiologiniai tyrimai leidžia įvertinti vieno arba kito gyvensenos būdo ar elgsenos riziką sveikatai, o tuo pačiu konstruoti sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimus. Arba draudimo institucijų pastangos apskaičiuoti įvairių socialinių grupių draudimo rizikos laipsnį. Apskaičiuota rizika yra susiejama su potencialiais gyventojų grupių pasirinkimais, todėl teikiant jiems konkrečius pasiūlymus, galima tuo pat metu netiesiogiai priversti juos priimti vienus ar kitus sprendimus, o tuo pačiu valdyti bei kontroliuoti gyventojus.
Individai tampa valdymo strategijų objektais ne kaip asmenys, bet kaip savotiški tam tikrų rodiklių ar veiksnių turėtojai, o įvairių institucijų įvertinimo rodiklių sistemos leidžia surinkti įvairius statistinius duomenis ir apibūdinti tam tikrais parametrais situaciją bei įgyvendinti siekiamus tikslus (Dean 2010;).
Kadangi valdysena grindžiama valdžios, instituciniu ir žiniasklaidos socialinės tikrovės konstravimu, tuo pačiu yra įtraukiamos ir žmonių emocijos, kurias konceptualiai subordinuoja valdysenos normatyvinės technologijos. Subjektyvumas tampa svarbus tiek, kiek jį iškelia ir konstruoja valdysena. Valdžios technologijos selektyviai pasinaudoja žmonėms rūpesčių keliančiomis temomis, siūlydamos įvairias galimybes bei pabrėždamos individų įgysiama gerovę, pranašumą ir t.t., jei jie pasinaudos šiomis progomis. Taigi individų emocinės būsenos tampa konceptualiai atitinkančios valdysenos sukonstruotas normas, tuo tarpu įvairūs individų elgesio nukrypimai nuo siūlomų pasirinkimų, traktuojami kaip blogo valdymo praktikos pasireiškimas. Valdysenos teorija gali identifikuoti nacionalinio ar lokalinio lygio valdymo neefektyvumą, atkreipdama dėmesį į valdymo diskurso prasilenkimą su tais, kurie yra valdomi.
Pranešime, remiantis 2013 gegužės mėn atlikta reprezentyvia Lietuvos visuomenės apklausa, analizuojamas įvairių socialinių grupių energetinio saugumo suvokimas ir aiškinamas šio suvokimo santykis su nacionalinės valdžios vykdoma energetikos politika.

Literatūra;
Dean M. 2010. Governmentality. Power and Rule in Modern Society. London: Sage
Foucault, M. 1991. “Governmentality”, The Foucault effect. Studies in Governmentality with two Lectures by and an interview with Michel Foucault. (Eds.) G. Burchell, C. Gordon & P. Miller. Chicago: University of Chicago Press, p. 87-104.