Tyrimų etika Lietuvos universitetuose: normatyviniai apibrėžimai ir subjektyvios refleksijos
Aurelija Novelskaitė
Sociologijos institutas, Lietuvos socialinių tyrimų centras
El. paštas: aurelija.novelskaite@khf.vu.lt

Raminta Pučėtaitė
Kauno humanitarinis fakultetas, Vilniaus universitetas
El. paštas: raminta.pucetaite@khf.vu.lt

Straipsnyje nagrinėjama tema – tyrimų etika Lietuvos mokslo bendruomenėje – kol kas vis dar gali būti laikoma nauja: nors socialiniai (ir dažnai – taikomieji) etikos aspektai buvo pradėti nagrinėti apie 1980-ųjų vidurį, kol kas reikšmingas studijų skaičius gali būti randamas trijose – verslo, tarnautojų ir bioetikos – srityse; tyrimų etikos problematika kitose mokslo srityse (kaip ir visoje Lietuvos mokslo bendruomenėje) kol kas vis dar lieka gana fragmentiško (išgarsėjus atskiriems atvejams)  pobūdžio viešojo diskurso lygmenyje, bet nėra nagrinėjama giliau empiriškai. Taigi šio straipsnio dėmesio centre yra vienas iš daugybės nagrinėjamos temos probleminių aspektų – etikos priežiūra Lietuvos universitetuose – socialinis reiškinys, į kurį galima žvelgti iš kelių skirtingų perspektyvų. Konkrečiau, makro lygmenyje, įvertinant tai, jog universitetai yra nacionalinės teisės subjektai, reiškinio būsena šiose organizacijose neišvengiamai turi atspindėti nacionalinę poziciją mokslinių tyrimų etikos atžvilgiu. Mezo lygmenyje, žvelgiant iš organizacijų sociologijos perspektyvos ir apsvarstant nacionalinės teisės įgyvendinimo ypatumus, nagrinėjamas reiškinys suvoktinas ne tik kaip tiesiogiai apibūdinantis pastaruosius procesus, bet ir kaip nusakantis (bent teorines) organizacijos narių socializavimo tendencijas. Mikro lygmenyje, galvojant, kad kiekvienas individas, būdamas formalios biurokratijos nariu, tampa paveikus normatyvinei tvarkai (kuri, be kita ko formuoja ir individualias (savi-)refleksijas),  etikos priežiūra/valdymas universitetuose tiesiogiai sietinas su kiekvienos ir kiekvieno bendruomenės narės ir nario (savi-)identiteto konstravimu ir raiška. Be to, šiame kontekste, žvelgiant iš profesijų sociologijos perspektyvos, tampa įdomu apsvarstyti, ar/kiek esama etikos priežiūros/valdymo Lietuvos universitetuose situacija yra profesinės ir institucinės autonomijos išraiška ir ar/kiek tai yra išorinių politinių (kitų socialinių) jėgų mėginimo kontroliuoti profesiją padarinys. (Jei apskritai apie mokslą šiandien galima kalbėti kaip apie profesiją, sukoncentruotą universitetuose.)
Empiriškai straipsnis remiasi trijų informacijos masyvų, sukauptų 2010-2011 m. vykdant projektą „Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: situacijos analizė“ analize. Tai: (a) Lietuvos universitetų dokumentų, sukurtų prižiūrėti etikos klausimus organizacijose (t.y. etikos kodeksų, etikos komitetų/komisijų reglamentų (n=20)), turinio analizė; (b) interviu su Lietuvos universitetų etikos komitetų narėmis ir nariais (dažniausiai – pirmininkėmis ir pirmininkais, n=11) turinio analizė; (c) Lietuvos mokslo bendruomenės apklausos rezultatų statistinė ir turinio analizė. Tiek dokumentų, tiek interviu, tiek apklausos rezultatų gautų atsakymų į atvirus klausimus forma (pvz., „Kaip manote, kokios yra reikšmingiausios mokslinių tyrimų etikos problemos Lietuvos mokslo bendruomenėje ir visoje Lietuvos mokslo sistemoje“, n=913) analizė buvo pradėta identifikuojant tekstuose sakinius, pastraipas, kuriose rašoma/kalbama apie Etikos komitetų funkcijas, veiklas, atsakomybes etc. Būtent trijų informacijos masyvų pasirinkimą analizei sąlygojo siekis atrasti ir palyginti keliuose – normatyviniame-deklaratyviame ir subjektyviame-elgsenos – lygmenyse atsiskleidžiančius analizuojamo reiškinio aspektus (t.y. de jure ir de facto socialinės realybės formas).
Atliktos analizės rezultatai rodo, kad, remiantis etikos klausimus reglamentuojančiais dokumentais, universitetų etikos komitetų/komisijų narių funkcijos yra ganėtinai siauros (t.y. apima uždavinius tobulinti etikos kodeksą ir nagrinėti organizacijos narių skundus), tačiau neapima kai kurių, tiesiogiai etikos komisijoms organizacijose priskiriamų funkcijų (pvz., švietimas ir mokymas, etikos būklės diagnostika, kt.). Interviu su etikos komitetų/komisijų narėmis ir nariais analizės rezultatai patvirtina dokumentuose randamą apibrėžimą (funkcijos siauros ir siaurai suvokiamos), tačiau ją reikšmingai papildo kontekstine (t.y. realios galios daryti įtaiką stoka naikina motyvaciją veikti) ir vidinės savireguliacijos profesijos viduje mėginimą (pvz., individualios strategijos siekiant mažinti įtampas, bet ne naikinti jų priežastis organizaciniais procesais) nusakančia informacija. Apklausos rezultatai dažniau nurodo nepasitenkinimą esama situacija, bet ne intenciją ją keisti.
Straipsnio temos ir empirinių rezultatų kontekste iš anksto apsvarstant kasmetinės nacionalinės Lietuvos sociologų konferencijos organizatorių raginimą sugrąžinti į viešą diskusiją pačią discipliną apibrėžiantį politinį matmenį plačiąja prasme ir svarstyti keliamus klausimus (Koks yra sociologinio pažinimo poveikis tiriamam objektui – atskiroms bendruomenėms, socialinėms grupėms ar žmonių kategorijoms? Kokios galimos sociologinio žinojimo socialinės ir politinės implikacijos? Kaip sociologiniai tyrinėjimai reprodukuoja bei sukuria naujus institucinius dominavimo santykius? Ar sociologinė vaizduotė vis dar gali būti tapatinama su išsilaisvinimo idėja mūsų kontekste? Koks šiandienos sociologijos santykis su dominuojančiomis ideologijomis?), pirmasis ir pagrindinis (kontra-?) klausimas diskusijai būtų toks: ar/kam naudingi sociologiniai tyrimai? ar kas naudoja jų rezultatus ir kokiais tikslais? kitaip sakant, ar šiandien Lietuvoje atliekami sociologiniai tyrimai nėra tik pačių sociologių ir sociologų savęs patvirtinimo (taigi savitikslė) veikla?
Papildomai prisidedant prie skatinamos ir, tikėtina, bręstančios diskusijos, verta pastebėti, kad konkrečiai šiame straipsnyje pristatomas tyrimas tiesiogiai prisidėjo prie normatyvinių procesų mokslo organizacijose skatinimo (kaip buvo sužinota, kai kuriose organizacijose etiką reglamentuojančių dokumentų rengimas buvo pradėtas ar suaktyvėjo būtent po užklausimų apie dokumentų egzistavimą) ir prie tyrimų etikos klausimų refleksijos bent dalyje mokslo bendruomenės.

Reklama