Apie sociologines nesėkmes arba ar visada esame sąžiningi
Jolanta Pivorienė
Mykolo Romerio universitetas
El. paštas: jolantapiv@mruni.eu

 

Empirinis tyrimas kaip vienas iš sociologo žinių kūrimo įrankių dažniausiai yra priimamas kaip savaime suprantamas dalykas ir mažai diskutuojama apie jo tinkamumą arba sąmoningai nediskutuojama renkantis patogiausią prieigą. Tačiau kartais visiškai tradicinis pvz. duomenų rinkimo metodas gali priversti kritiškai permąstyti pasirinkimus, kuriuos daro tyrėjas, atlikdamas sociologinį tyrimą.
Pranešime pristatoma metodologinė tyrėjų patirtis dirbant tarptautinėje tyrimo grupėje, diskutuojant du, galėjusius prie nesėkmės privesti tyrimo momentus: duomenų rinkimo metodo parinkimą ir nacionaliniame lygmenyje atliktos kokybinių duomenų analizės lyginimą su kitų šalių duomenimis.
Tyrimo koordinatorių suplanuoti fokus grupės interviu su dviejų skirtingų profesijų atstovais buvo labai sėkmingai atlikti vienoje iš šešių tyrime dalyvavusių šalių ir visai nebuvo atlikti kitoje dėl kviečiamų jame dalyvauti žmonių pasipriešinimo. Likusiose keturiose šalyse fokus grupės interviu metu gauti daugiau ar mažiau prasmingi duomenys. Nors Europą būtų galima priskirti prie „interviu visuomenės“ (mes pripratome būti dažniau ar rečiau interviuojami), tačiau visgi ne visais atvejais galime tikėtis interviu sėkmės. Šiuo konkrečiu atveju būtų galima kalbėti apie į interviu kviečiamų asmenų priklausomumą tradicinėms griežtai hierarchinėms organizacijoms. Tačiau iš kitos pusės, diskusija galėtų nuvesti ir į abstraktesnius pamąstymus, nes, kaip kalbėta vienoje konferencijoje, diskusija apie metodą atspindi diskusiją apie visuomenę. O grįžtant dar giliau į praeitį, galima prisiminti klasikus, teigusius, kad interviu grupėse galimi tik demokratinėse visuomenėse. Nenorint teigti, kad Lietuva nedemokratinė, galima klausti, kaip nedemokratiškų, uždarų organizacijų buvimas visuomenėje, keičia demokratiškumą. Ir koks tada mūsų, sociologų vaidmuo ir atsakomybė, renkant, analizuojant ir pristatant duomenis. Juk tyrimo planą rengėme ne mes…
Kaip ne mes tyrime darėme ir kokybinių duomenų lyginimą. Atlikti nacionaliniame lygmenyje surinktų kokybinių duomenų turinio analizę nesudėtinga, tai išmokstame dar bakalauro studijose, validuoti duomenis šiek tiek sudėtingiau, ir tai dažniausiai nesusiję su išsilavinimu (ir prisipažinkime, dalyje kokybinių tyrimų vis dar klausiame, validūs duomenys, kam tai? užsieniečių prasimanymas; nors tie patys užsieniečiai perėjo prie mūsų Lietuvą mažai pasiekiančių diskusijų, ar apskritai galimi kokybiniai lyginamieji tyrimai). Ir čia vėl grįžtama prie minties apie visuomenę, tik šį kartą ne demokratinę, o subjektyviąją.

Ir pabaigai, jei dirbant tarptautinėje tyrimų grupėje kyla mintys „mes“ ir „ne mes“ – kaip tai paveikia galutinį tyrimo produktą? Žinojimą, kurį turėjome sukurti bendrai? Dar galėtumėte paklausti, o apie ką tas sąžiningumas santraukos pavadinime.

Reklama