Romantiniai santykiai tarp normatyvinių idealų ir žiauraus optimizmo
prof. dr. Artūras Tereškinas
Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras, Vytauto Didžiojo universitetas
El. paštas: a.tereskinas@smf.vdu.lt

Vaida Tretjakova
Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras, jaun. mokslo darbuotoja
El. paštas: vaida.tretjakova@gmail.com

Remiantis pusiau struktūruotais interviu su 18-34 m. amžiaus Lietuvos vyrais, pranešime analizuojama romantinė draugystė, jos sudedamosios dalys ir vaidmuo[1]. Moderniose visuomenėse romantiniai santykiai – tai erdvė, kurioje vertinami ne asmens socialiniai pasiekimai, bet jo buvimas tuo, kuo “jis yra” (Illouz 2012). Viena vertus, romantiniai santykiai formuoja individo savivertę, kita vertus, lemia jo pažeidžiamumą: tada, kai šie santykiai neatitinka romantinių santykių idealo, individas jaučiasi „nevertingas“, “niekam tikęs”, “deviantas”.  Mokslininkai teigia, kad beatodairiška fantazija apie tai, kad romantiniai santykiai išpildys mūsų troškimus ir suteiks mums visišką emocinį, fizinį ir materialinį pasitenkinimą, yra viena iš žiauraus optimizmo sąlygų (Berlant 2011). Labai dažnai ši fantazija neįgyvendinama. Šio tyrimo dalyvių istorijos atskleidžia, kad ilgalaikiai romantiniai santykiai yra viena pagrindinių jų gyvenimus organizuojančių ašių, siekiamybė, įprasminanti visas kitas veiklas. Kartu romantiniai ryšiai kelia įtampą, nes juos reikia nuolat tobulinti, investuoti į juos savo laiką ir energiją. Pranešime siekiama atkreipti dėmesį į veiksnius, kurie formuoja normatyvinius romantinių santykių idealus, ir jų neigiamą poveikį informantų pasitenkinimui gyvenimu. Laikomasi prielaidos, kad tik sociologiškai permąstant romantinius santykius, įmanoma įsivaizduoti gyvenimus, kuriuose nuobodulys, nepasitenkinimas ir buvimas nelaimingu nebūtų funkcionalios normos.


[1] Tyrimas atliktas mokslininkų grupių projekto „Jaunų vyrų prokreaciniai tapatumai: kultūrinės normos, individualūs lūkesčiai ir patirtys“ (Nr. MIP-005/2013) metu. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Reklama