Socialinės atskirties/įtraukties dinamika alkoholio vartojimo keliamos žalos atveju
Ilona Tamutienė
Vytauto Didžiojo universitetas, Viešojo administravimo katedros docentė
El. paštas: i.tamutiene@pmdf.vdu.lt

Reikšmingi įvykiai daugumoje kultūrų įtraukia alkoholį. Tai pasakytina apie žmogaus gyvenimo ciklo ritualus ir esminius gyvenimo įvykius: gimimas, gimtadieniai, santuoka, mirtis, darbo, diplomo gavimas, išėjimas į pensiją ir pan. Greta šios socialinės funkcijos alkoholio vartojimas atlieka ir psichologinę funkciją, nes farmakologinis šios toksikologinės medžiagos vartojimas veikia įtampą ir baimę[1]. Cheminės ir simbolinės alkoholio savybės leidžia sukonstruoti alternatyvią realybę, kurioje neraminantys ir baimę keliantys jausmai yra minimizuojami, konstruojamas “idealus pasaulis”. [2] Tačiau šio “idealaus pasaulio konstravimas” turi ir neigiamų pasekmių. Alkoholio vartojimas, kuris įvardijamas kaip probleminis, visuomet vienokiu ar kitokiu lygmeniu yra susietas kitais asmenimis. Klinikiniais tyrimais paremtame priklausomybės nuo alkoholio paveiksle matomi pasigailėjimo verti, be ryšių su šeima, marginalizuoti, be nuolatinio darbo ir pastovios gyvenamosios vietos žmonės, t.y. žmonės, kuriuos galima įvardinti kaip socialiai atskirtuosius. Akivaizdu, kad alkoholio vartojimas gali būti socialinės įtraukties ir atskirties instrumentas. Kas atsitinka, kad žmogus norėdamas būti laimingas, tampa nelaimingas – vienišas ir socialiai atskirtas, kaip iliustruoja tipinė respondento patirtis: „Likau vienas kaip pirštas, be sveikatos, be šeimos, be darbo, be pinigų ir be namų“ (vyras 32 m.). Šio pranešimo tikslas yra išanalizuoti socialinės sąveikos tarp geriančiojo ir jo pagrindinių socialinių vaidmenų atlikimu susaistytųjų, t.y. šeimos narių, darbdavių ir kolegų, draugų bei visuomenės, ypatumus, identifikuojant veiksnius darančius esminę įtaką socialinės atskirties ir įtraukties procesams. Straipsnis remiasi literatūros analize bei kokybiniais interviu su priklausomybę alkoholiui turinčiais asmenimis, jų šeimos nariais. Viso atlikta 12 individualių interviu. Tyrimas vyko 2013 gegužės-birželio mėnesiais.[3]

Nustatyta, kad geriančiajam praradus gėrimo ir funkcionalaus elgesio kontrolę įsijungia su juo pagrindinėmis socialinėmis vaidmenimis susaistytųjų kontrolė. Kontrolė gali būti įvairaus lygmens nuo prašymo negerti iki smurto ar asmens atskyrimo. Šiame kontekste neformali ir formali kontrolė siekia saugumo. Geriančiojo apsisprendimas arba dugno pasiekimas, kai suvokiama žalingo alkoholio vartojimo ir elgesio pasekmės, yra esminis atramos taškas, nuo kurio pradedama nuo socialinės atskirties eiti link socialinės įtraukties. Iki dugno pasiekimo įprastai nueinamas ilgas ir žalingas psichiškai, fiziškai ir socialiai, ekonomiškai žalingas kelias, kuriame nukenčia geriantysis ir jo sutikti asmenys.


[1] Measham, F. 2008.A history of Intoxication Changing Attitudes to drunkennessand excess in the Unitrd Kingdom. In Swiming with Crocodiles. The Culture of extrem drinking.Routledge

[2] The Social Issues Research Centre(1998)Social and Cultural Aspects of DrinkingA report to the European Commission http://www.sirc.org/publik/social_drinking.pdf

[3] Tyrimas finansuotas vykdant VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonės  „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ projektą „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“, kurį įgyvendina Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra.

Reklama