Socialinės ir erdvinės sankirtos lokalizuotame pažinime: socialinio kapitalo ir kolektyvinio efektyvumo dinamika Lietuvos miestų kaimynystėse
Apolonijus Žilys
Vytauto Didžiojo universitetas, Sociologijos katedra
El. paštas: a.zilys@smf.vdu.lt

Socialinis kapitalas ir kolektyvinis efektyvumas (collective efficacy) gali būti svarbiu elementu paaiškinančiu ne tik specifines kaimynystės formas, bet ir viktimizacines patirtis ar pačių asmenų gebėjimą pastebėti įvairias socialinės disorganizacijos formas. Kaip analitinis vienetas socialinis efektyvumas leidžia apibrėžti kokie socialinio saistymosi ir socialinės kontrolės mechanizmai (ne)veikia kaimynystėje (Sampson et al., 1999; Ross et al. 2001) ir šiuos sieti su deviacijos (ne)tolerencijos raiška kaimynystėje. Gyventojų sutelktis ir kaimynystės formos dažniausiai atsiranda istorinėje perspektyvoje, kadangi socialinio saistymosi strategijos reikalauja reikšmingo socialinio tinklo sukūrimo tarp kaimynų. Taipogi, kaimynystė yra specifinė socialinė realybė, kuomet esant socialinėms ir erdvinėms sankirtoms, esant stipriam socialiniam tinklui tarp asmenų gyvenančių greta (Kleinhans 2006, 2009) – ši geba palaikyti neformalią socialinę kontrolę ir riboti įvairias deviacinio ar delinkvencinio elgesio formas (J. Blasius & J. Friedichs, 2007). Kitas įdomus fenomenas, jog tam tikros kaimynystės patiria „kaimysnystės kančią“, t.y. menko kolektyvinio efektyvumo kaimynystės yra linkusios pastebėti dažniau ir daugiau socialinės disorganizacijos bei jaučiasi nesaugiau savo gyvenamoje aplinkoje nei kaimynystės, kuriose gyventojų sutelktis yra didesnė. Stendiniame pranešime yra pateikiama empirinė Lietuvos didmiesčio kaimynysčių socialinio kapitalo ir kolektyvinio efektyvumo dinamika, bei jų sankirtos su viktimizacinėmis patirtimis kaimynystėje ir skirtumai tarp „pastebimos“ ir „realiosios“ disorganizacijos; bei siūloma iš naujo apsvarstyti sociologinius kaimynystės atributus, bei kaip išlaisvinti socialinį veiksmą turint lokalizuotą kaimynysčių pažinimą ir stimuliuoti naujus sociologinės vaizduotės klodus.

  1. Blasius, J. & Friedrichs, J. 2007. Internal Heterogeneity of a Dperived Urban Area and its Impact on Residents’ Perception of Deviance, Housing Studies, 22, 753-780p.
  2. Kleinhans, R. 2006 Residents‘ social capital after neighbourhood transformation, V. Gruis, H. Visscher et. al (red.) Sustainable neighbourhood transformation, IOS Press: Amsterdam.
  3. Kleinhans, R. 2009. Does Social capital affect respondents’ propensity to move out      from restructured neighborhoods, Housing Studies, 24, 370-384p.
  4. Ross, C. E., Mirowski, J. & Pribesh, S. 2001. Powerlessness and the amplifications of threat: neighbourhood disadvantage, disorder, and mistrust, American Sociological      review, 66,  568-591p.
  5. Sampson R. J., Raudenbush, S. W. & Earls, F. 1999. Neighborhoods and violent      crime: multilevel study of collective efficacy, I. Kawachi, B. P. Kennedy & R. G. Wilkinson (red.) The Society and Population Health Reader, Vol. 1, 336-350p.
Reklama