Klaipėdos kraštas ir Vilnija: apie dvi Lietuvos istorikų ir politologų klaidas
Zenonas Norkus
Vilnaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra
El. paštas: zenonas.norkus@fsf.vu.lt

Istorijos vadovėliuose parašyta, kad demokratija Pirmojoje Lietuvos Respublikoje žlugo, 1926 m. gruodžio 17 d. perversmui, po kurio šalyje įsigalėjo autoritarinis režimas. Tai klaida, nes Lietuvoje iki pat 1939 m. išliko demokratijos anklavas, kuriame iki 1932 m. veikė parlamentinės demokratijos režimas, kurį sužlugdė nesėkmingas autoritarinės Lietuvos valdžios mėginimas forsuoti Klaipėdos krašto sulietuvinimą bei pokyčiai krašto partinėje sistemoje, po 1933 m. nunykus demokratinėms vokiečių partijoms. Tačiau 1935 m. Klaipėdos krašte buvo atkurta rinkiminė demokratija, o 1938 m. panaikintas ir karo padėties stovis, nuo 1926 m. varžęs ir ribojęs demokratiją. Politologijos vadovėliuose parašyta, kad šiuolaikinė Lietuva yra šimtaprocentinė liberalioji demokratija. Tai gali būti klaida, nes dviejuose Lietuvos rajonuose (Vilniaus ir Šalčininkų) galimai išliko pusiau autoritarinis vienpartinis režimas (konkurencinis rinkiminis autoritarizmas), kuris vienais bruožais panašus į šiuolaikinės Baltarusijos ir Rusijos santvarką, o kitais – į Klaipėdos krašte 1935-1939 m. susiklosčiusią valdymo tvarką. Pranešime lyginamos Klaipėdos krašto tarpukario Lietuvoje ir lenkiškų Vilnijos rajonų partinės sistemos bei jų raida, aptariamas demokratinių anklavų autoritarinėse šalyse ir pusiau autoritarinių anklavų demokratiniuose režimuose fenomenas.